- grandai
- grandaĩ sm. pl. (4) 1. tam tikros lubos, grįslai: Grandais vadinamos tos lentos, kur staldai apgrįsti Prk. Išdžiūs šienas ir ant grandų̃ Šv. Ant staldžių reik naujus grandus uždėti Klp. Staldžio grandus atplėšė TP1881,29. 2. šakų, žabų paklotai po javais: Kad javai į skūnės bertainius nesupūtų, reik grandus padėti – su medžio šakoms išgrįsti Klp.
Dictionary of the Lithuanian Language.